troškus

troškus
troškùs, -ì adj. (4) K, Rtr, , NdŽ; N 1. Sut, Kos56, LL27, LsB253 sunkus kvėpuoti, troškinantis, tvankus: Troškùs oras, kad apsiūkusi J. Atdarykiat tas duris kiaurai, toks troškùs oras y[ra] Šts. Labai karštas, troškùs [namas], o žiemą šaltas Vdk. Ale y[ra] troškì, ka kartais antšoksta prakaitas ant nosės Brs. I galia šią naktį lyti vis tiek, toki y[ra] troškì Lkž. Iš požemių pradeda virsti troškūs garai A.Vien. Vėjelis skystesnis vėdavo medžių lapais, atgaivino suvytusias žoleles, atvėsino troškų orą Žem. Negeras oras esti toks troškus, jog nei žmogus, nei gyvulys negali jame gyventi J.Jabl. Troškioje kamaroje gulėjo Bernotas LzP. Ugnis dar kartą pakilo grumtis su vandeniu, sušniokštė ir bejėgė, troškiais, karčiais dūmais užtvindžiusi apylinkę, susmuko P.Cvir. Troškus kalinio (kalėjimo) oras kankina kūną, o dar labiaus dūšią TS1899,5. Nuo to oras buvo smarkiai troškus ir pelėsuotas A1884,366.
troškù n. J.Jabl, NdŽ, trõšku: Trošku čia SD548. Atdaryk langą, kambary net troškù Dg. Dūmų prileidai kambarį – trõšku pasidarė Erž. Troškù troškù mun, o kojos kaip skausta Krž. Vėsi nebė|ra], troškù gulėti Yl. Šiandie didei troškù Pgg. Ji (siera) dega mėlyna ugnimi ir trošku nuo jos A1883,209. Birželio saulė smarkiai kaitino, klasėse darėsi vis troškiau, mokslas nebėjo į galvą . trõškiai adv. NdŽ, troškiaĩ NdŽ: Užkalo langus – trõškiai gulėti Mžk. Tik ten trõškiai buvo, teip biškį ankštai Trk. Po kailiu oras pasidarė tuojau troškiai šiltas .
2. N, K kuris ko labai nori, geidžia. | prk.. Tuo gi nusiramina troški širdis mano PK66.
troškù n., trõšku K: Troškù gryno oro NdŽ. trõškiai adv. K; N: Tokį pašarą galvijai ėda labai troškiai ir greitai tunka S.Stan. Visiškai apleidžiami žydų ir troškiai ieškomi vokiečių senovės vardai Vd. Tiktai tavęspi šaukiu ir meilės troškiai laukiu KN73.
3.
trõškiai adv. J sandariai uždarius, be oro priėjimo: Nelaikyk miltus trõškiai, sušus Krš. Trõškiai [apynius] sutaiso, ka nenudūktų Krš. Apynelis žaliasis, purinelis gražiasis, tave troškiai virino LTR(Plng). Trõškiai, ka nepagestų tas gaidukas Žeml. Ka čemodane trõškiai uždaryti, lašiniai sušilna Skdv. Virink … troškiai uždengęs, kol nuvirs iki pusės IM1862,37.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • troškus — troškùs, troški̇̀ bdv. Troškùs óras …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • troški — troškùs, troški̇̀ bdv. Troškùs óras …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • alpus — alpùs, ì adj. (4) Š alpinantis, tvankus, troškus: Čia jau nebesijautė alpaus vasaros karščio rš. Alpi atogrąžų naktis rš. alpù n.: Saulė kepino nesigailėdama, buvo alpu Vaižg …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • alsus — alsùs, ì adj. (4) 1. K, SD187 alsinantis, varginantis, sunkus: Griovys kasti yra alsùs darbas Mrj. Čia, per šituos krūmus, tai alsùs ėjimas Mrj. Nuo alsaus mynimo nugara ėmė kaisti rš. Vai tu žirge, žirge juodbėrėli, ko tep nusižvengei vėlų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apytroškis — apytroškis, ė adj. (1) gana troškus: Šiandie apytroškis oras Pn …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • drabnus — 1 drabnùs, ì adj. (4) 1. kuris gerai, labai drimba: Labai drabnùs purvas Kair. Išminkit molį, kad būtų drabnùs Kair. Sniegas buvo toks drabnùs, krito nuo visų stogų Vdžg. Atolą sunku į vežimus kraut – labai drabnùs Vdžg. 2. tvankus, troškus …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • duslus — duslùs, ì adj. (4) 1. neaiškus, prikimęs, dulsus: Ligonies balsas yra duslùs Sr. Iš saulėtekio ir saulėlydžio tėjo vienas duslus, bet gilus ir skurdus balsas Vaižg. Duslùs (smuikas) BŽ18. Nebegriaudžia kanuolės, bet jų duslus garsas tebedunda …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dusnus — dusnùs, ì adj. (4) tvankus, troškus: Atidaryk langus, kambary oras labai dusnus rš. Karšto dusnaus oro vilnys veržėsi pro langelį J.Avyž. dusnù n.: Man labai dusnù Švnč. Dusnù kai pirty Švnč …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dušnas — ×dùšnas, à (l. duszny, rus. дyшный) adj. (4) tvankus, troškus: Jūsų dùšnas kambarys Stak. Dušnà diena, kad tvanki, troški J. dùšna n.: Praverkit nors langą, teip dùšna gryčioj Ds. dušnaĩ adv.: Dušnaĩ sušilo troba J. Dušnaĩ nelaikyk… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dvoktelėti — dvoktelėti, ėja ( ia Š), ėjo, dvõktelėti Skr 1. intr., tr. kiek dvokti; pūstelėti: Piršlys dvoktelėjo arėlka J. Ligonis dvoktelėjo dvasę smirdančią, bjaurią J. Dvoktelėjo siera A.Vien. Dvoktelėjo į jį toks troškus oras ir karštis Pč. 2. intr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”